reikšti

reikšti
réikšti, réiškia, réiškė (reikškė PK154) 1. tr. turėti reikšmę, žymėti ką nors: Nesuprantu, ką visa tat reiškia J.Jabl. Ką reiškia tie žodžiai, kuriuos jis pasakė SkvJn7,36. Nemuno vardas gali reikšti vingiuotą upę K.Būg. Tuo metu „cicilistas“ reiškė kartu ir bedievį, ir monopolių bei valsčiaus kanceliarijų daužytoją, ir keliantį maištą prieš ciesorių V.Myk-Put. Jos senelė, senoji Plonienė, visada, pamačiusi sulėkusius kelis gandrus, tuojau sakydavo, kad tai reiškią karą I.Simon. Keturlapis dobilas reiškia laimę LTR(Krsn). Tatai vis mums jis padarė, reikšdams (orig. Reiškdams) didę malonę 183. Kai Grįžračio iena eina pirmyn, o ratai paskui, reiškia – bus blogi metai III342. ^ Pėdomis sekti – dar nereiškia pagauti V614. 2. tr. tam tikru būdu rodyti, perteikti, atskleisti kokį turinį: Sąvokos reiškiamos žodžiais sp. Nederinamąjį pažyminį reiškiame linksniuojamąja kalbos dalimi, nesuderinta su pažymimuoju sakinio žodžiu J.Jabl. Priebalsiams reikšti turime dabar 18 raidžių J.Jabl. Kalba žmogui yra reiškiamoji priemonė . To mokslininko galva, daug patogiau nešiotis su savim visus daiktus, reikalingus reikšti savo mintims ir norams J.Balč. Akytės mažutytės kaip gintarėliai, nieko nereiškiančios J.Jabl. Rūstų susikaupimą reiškė pilkšvos Petro akys ir visas stambus, kaulėtas jo veidas V.Myk-Put. Pagarbą ginklais réikšti 196. | refl.: Žodis ką nors reiškia ir kaip nors reiškiasi FT. Per akademines studijas mokslinis darbas visų pirma gali reikštis žodžiu . Nacionalinė forma reiškiasi ne vien gimtąja kalba, o ištisu kompleksu meninės išraiškos būdų ir priemonių .vaizduoti: Maliavonė ta reiškė motinos Dievo į dangų ėmimą M.Valanč. Apžiūrėdamas tuos paveikslus, įsižiūrėjo į vieną, kuris reiškė karalaitę BsMtII237. 3. tr. perduoti žodžiais, sakyti: Kiekvienas poetas didžiąsias mūsų epochos temas reiškia savo gimtąja kalba A.Vencl. Išmokti gerai reikšti savo mintis sp. Šventasis ordinas mūsų lūpomis reiškė tau draugiškus jausmus V.Krėv. Grėtė paglostydavo mamą, paguosdavo ją, reikšdavo jai savo meilę I.Simon. Autorius už tai reiškia nuoširdžią padėką . Tai minėdamas aš reiškiu didžiausią pagarbą tam filosofų karaliui J.Balč. Poetas garsiai reiškia įsitikinimą, kad žmogaus didingumą, moralinį grožį sudaro heroizmas, pasiaukojimas kovai . Tuo metu buvo reiškiamos ir kitokios pažiūros . Tai Komisijai ir aš esu reiškęs savo nuomonę ne vieną sykį apie vieno kito mūsų rašto kalbą J.Jabl. Réikšti rūpestį, dėkingumą, padėką, užuojautą NdŽ. Réikšti pretenziją į ką NdŽ. Réikšti norą, noro NdŽ. Réikšti protestą NdŽ. Réikšti linkėjimų NdŽ. Senovėje daina reiškė įstatymą (zokaną) KlpD3psl. Reikšt tie visi daiktai reikia nuosakiai A.Baran. Kaltes mūsų visokias tau, Viešpatie, reiškiam PKV4. ^ Kožnas žino, jog žmogus, ką junta savo širdė[je], tą balsu reišk DVIIpsl. | refl.: Antanas Tiškevyčia, vyskupas, kaip kaltais įkalo Palangos klebonui, kad pajūrio gyventojams tankiai privadžiotum tą vietą rašto, katro[je] reiškas, jog visi, grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus, yra nu bažnyčios iškeikti M.Valanč. Ablativus yra linkis, kurs reiškas, klausant kuomi? S.Dauk.B kalbėti, šnekėti (ppr. ką neigiama): Viską ji réiškia NdŽ. Jau žmonės réiškia NdŽ. Gaspadoriai patys vagia, o ant šeimynos reiškia , N.R, Krz22, K duoti žinią, nurodyti, pranešti: Aš réiškiu, kas ką buvo pavogęs, t. y. skelbu J. Varnai, šarkos reišk žmoguo vilką artinantis S.Dauk. Dievas toktai reiškė CI1131. ^ Dievas reiškia, laimė lemia IV510. 4. intr. būti svarbiam: Jam pareiga daugiau reiškia, nekaip žmonių nuomonė J.Jabl. Ar tamsta supranti, ką reiškia turėti savo žemės ir savo namą, kai augini ketvertą vaikų? J.Avyž. Betgi daug, oi daug reiškia geras draugo žodis J.Marcin. Kitam pati maža réiškia Rod. ^ Jis tiek reiškia, kap pas šikną plaukas Plv. Tai nieko nereiškia, kaip čigonui šimtas palkų LTR(Pp). 5. refl. kilti aikštėn, rastis kokiam reiškiniui, ypatybei: Reiškėsi gilūs klasiniai prieštaravimai . Dabar iš naujo pradeda reikštis jos svajonės: išleisti dukterį už vokiečio I.Simon. Senutės palaiminimas reiškėsi visuose jos darbuose J.Balč. Nejaugi taip reiškiasi tingėjimas? Vaižg. Nedrąsiai reiškiasi aušra S.Nėr. Brolau mylasis, skaitydamas tatai, žinosi, jog tasai liežuvis dabar reiškiasi 39.refl. rodytis su kokia nors veikla: Pirmaisiais pokario metais Mykolaitis-Putinas daugiausia reiškėsi poezijos, literatūros mokslo ir vertimų srityse . Em. Stanevičius jaunas pradėjo reikštis literatūriniais darbais . \ reikšti; apreikšti; įreikšti; išreikšti; pareikšti; užreikšti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • reikšti — réikšti vksm. Nẽmuno var̃das gãli réikšti vingiúotą ùpę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • su — 1 sù praep. su instr. R, R411, MŽ, Sut, K, M, J, NdŽ, KŽ I. draugės santykiams reikšti. 1. žymint veiksmo antrąjį veikėją (gyvą būtybę ar daiktą): Barbė su Pime dainavo pašukų dainą K.Donel. Važiavę dviejuos žmogus su pačia savo BM58(Žb). Dvieja …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • per — 1 per̃ praep. su acc. (tarmėse su instr., dat. ir nom.), par̃ (dial.) I. erdvės santykiams reikšti. 1. R106 nurodant, kad daiktų išsidėstymas ar judėjimo linija eina kokiu nors plotu, paviršiumi: Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliu — pliù interj. 1. NžR įkritimui į vandenį reikšti: Pliu pliu pliumpt į ežerą mes visi vienuolika J. Takelelis mažas, į [v]andenį pliù pliù [sukrito] Pvn. 2. skysčio bėgimui, pliaupimui reikšti: Alus par viršų pliù pliù kad bėga Kair. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • a — 2 à interj., ã, a K 1. K nustebimui reikšti: À, koksai tu riebus! J. Ã, negerai padariau! Kp. A a à – ir tavo gi išdainavimas! Jnšk. 2. prisiminimui, atsigodimui reikšti: Ã, dabar tave atsimenu! Ã, žinau, žinau! J. Kaip vardas? Kaip čia,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliūpt — interj. 1. tėkšt (smarkiam įkritimui į vandenį reikšti): Atriš maišą, pliūpt upėn, i nebė[ra] malimo Mžš. 2. Slm, Sb, Jrb tvokst (stipriam sudavimui reikšti): Kerdžius Kerpelė prisitaikęs botagu man pliūpt, pliūpt! J.Balt. Tik pliūpt jam lazda… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliupt — pliùpt interj. 1. Krš, Up, Plt lept (staigiam nukritimui reikšti): Pliùpt iš rankų viskas krinta Grd. Tik pliupt pilna marška pinigų LMD(Žmt). 2. klast: Kaip įejau, pliùpt ir atsisėdo KlvrŽ. 3. nesmarkiam sudavimui reikšti: Pliùpt ir sudavė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pūst — interj, pū̃st NdŽ 1. Alv, Skr smarkiam pūstelėjimui reikšti: Vėjas pūst, ir pinigai išlakstė Grž. Pūst ir užpūčiau žiburį Ggr. Būdavo, vėjas pūst – i lempelę pirkioj ažgeso (užgesina) Dglš. 2. smarkiam išsipūtimui reikšti: Patalai pūkiniai,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliaukšt — interj., pliaũkšt 1. supliaukšėjimui reikšti: Tik pliaukšt, pliaukšt, pliaukšt, kap eina basa Bgt. Pliaukšt supliaukšėdavom arkliam, kad tie nerdavo Grž. Botagas pliaukšt, pliaukšt! Žiūrau – išlindo Lapinas iš krūmų ir atsisėdo ant kelmo, šalia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliukšt — pliùkšt interj. 1. šliukšt (skysčių šliukštelėjimui reikšti): Pliùkšt ir užpylė vandens ant šuns J. Pliùkšt ir įpylė J. | O jeigu tik čia pliùkšt, tai ir nėra žiemos Skr. 2. KGr74 minkšto daikto nukritimui reikšti. 3. pakšt: Pliùkšt ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”